tarba

×tarbà sf. (4) [K], J, K.Būg, OZ57, Rtr, LVIV132, Š, NdŽ, FrnW, KŽ; SD¹181, SD371, Q272, Sur, N, L žr. terba 1: Da viena tarbà iš kanapių [audeklo] pasiūta tebėra Bsg. Surinkau tarbõn [džiovintus baravykus], pakabinau ties pečium Vlk. Nujojo žmogus naktigonėn, užmovė arkliui tar̃bą DrskŽ. Svotas, važiuodamas piršliuosna ar šliūban, užsideda svoto tar̃bą LTR(Auk). Paėmė valgyt tarbõn Dv. Tarbẽlėn insideda duonos iš miežių ir eina dvaran Dgč. Imk šitą juodą tarbelýtę Trgn. Ištutino viską, tarbùtės trupinius supylė į Šušvę Šln. Tokią tarbiùkę turėjo [pinigų], kur dėjo – padėjo, i niekas neberado Pšš. Ir išej[o] mergelė žmonėsna, tarbelę per pečius persikorus LTR(Rod). Ir įdėjo juos (akmenis) piemenio tarbaitėn Ch1Sam17,40. | prk.: To an tarbà (debesis) karailiuoja, a nelis tiktai Švnč. O kalakutas vėl – koki jam tarbà (gūžys), kol prikratai (prilesini) Sk. ^ Cypia kai velnias tarbõj Zr. Vynas mums greitai pri tarbos privarytų (nuskurdintų) Sz. Ponus, kunigus norėjo prilygti, o vyrą savo su tarbõms varyti (priversti elgetauti) JD432. Eik tu, Petreli, Petreli, su bankais prasidėsi – su tarba baigsi (nusigyvensi) J.Marc. Ubago kiaura tarba Sln. Ubagą pripenėsi, o jo tarbos nepridėsi LTR(Kpč). Tėvui tarbos sutrūko bevelkant, o vaikams nuo tėvo bevagiant M. Nuo ubago tarbõs neprašyk Smn. Liko tik lazda ir tarba (elgetos dalia) Srj. ║ Aš dár ir dar̃ turiu miltų tar̃bą grikinių Švn. Po tar̃bai žuvų pagaudavo Dglš. Anas prisrinko tar̃bą lašinių LzŽ. Kas iš tarbõs gyvena (nieko neaugina, maistą pirkioja parduotuvėje), tam jau galas Sld.

◊ į tar̃bą lį̃sti pradėti nusigyventi: Ateina žebrokas, poni duoda išmaldą i dejuoja: – I aš lendù į tar̃bą, nesiseka gyvęt Btg.

piemeñs tarbẽlė; LBŽ, LFIII585(Viln) bot. trikertė žvaginė (Capsella bursa – pastoris).

tar̃bą užkabìnti priversti elgetauti: Vienas sūnus namus sugūbijo, kitas ir tarbą užkabins A.Vien.

tar̃bą užsikabìnti nusigyventi, nuskursti: Jei da ilgiau teip gaspadorausi, greit užsikabýsme tarbàs Kair.